vilna

vìlna sf. (1) K, BS153, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD¹160,191, SD328,393, H, R, MŽ, Sut, S.Dauk, L žr. vilnos: 1. Kepurės lapių, an kito tokia ilga vìlna Dg. Kaselę su kaspinu vìlnon anpina (avims atpažinti) Ad. Kab užsidarys tvartan [avelės], tai nuslinks labai vìlna Kpč. Atsrado du baroniukai – vieno aukso vilnelė, kito – sidabro (ps.) Mlk. Broliukas pavirto į aviniuką: sidabro nageliai, aukso rageliai, o šilkų vilnelė (ps.) Btg. ║ Irgi vyras, tujau po veselės vìlna apejo Trk. Ant kaktos kelios vilnos, ir tos pačios glindų pilnos (apie piršlį) LTR(Šlv). ^ Dėkui ažu šilmą. – Ar gerai išvelėjai vìlną? (atsako dėkojančiam už pirtį) Sug. 2. Vilna – avių, ožkų, kupranugarių ir kitų gyvulių plaukinis pluoštas rš. Šukuotinės vìlnos siūlas NdŽ. Kap užsidaro aves, nukerpi – tai vasarinė vìlna, o žieminė – ilgesnė, geresnė Mrc. Nuobarinė vìlna jau nukirpta LKT240 (Žml). Kažin kas nukirps rugienos vìlną? Srv. Kalėdinė vìlna geriausia: ir ilga, ir švari Srv. Pavasarinė vìlna prastesnė – gėriukai, visa Svn. Avižas pjaunant kerpa – vadinas avižinė vìlna Aln. Viena pavasarinė, kita kalėdinė vìlna trumputė Č. Kap šilta, tai ir vìlna gerai verpt, leidžias, o kap šalta, tai kokis tę verpimas Pv. Vìlna guli guli, susiguli ir niekam netinkama Rdš. Dukart kerpam vìlną Pns. Avytė tai neblogai – nusikerpi vìlnos labai gražios Pnd. Pakojos vìlna tik pirštinėm tetinka Srv. Tą vìlną ka išplauni, būdavo balčiausia, kai sniegas balta Mšk. Tai avies vilna KBI47. Iš ėraičio paaugs avis, o ta vėl ėraičių turės ir daug vilnos duos S.Dauk. Nuokirpta vilna I. O galva jo ir plaukai buvo balti, lygūs baltai vilnai, kaipo sniegas, o akis jo kaipo liepsna ugnies Ch¹Apr1,14. Avytes nukerpu, vilnýtę sukaršam Kr. Avis yra… bandykštis labai naudingas vilna, pienu, mėsa ir kailiu DP209. Pešta [triušio] vìlna, tai ne kirpta Klt. Lokio vìlną ėm[ė] boba verpt (ps.) Lz. Kiek aš vìlnos šįmet suverpiau daug Šil. | prk.: Kuris nepažįsta veido avelių savųjų, kas tiektai nuog jų vilną plėšia ir žinda pieną, maž rūpindamas apie jų ižganymą, tas neest tikruoju piemenimi DP247. ^ Aš su juo apsidirbau lengvai, kap su šilta vìlna Graž. Suraitysu kaip šiltą vìlną (lengvai) Krž. Apmovė kaip šiltą vìlną (smarkiai ir greitai) Jrb. Staršina – švogeris, sūdžioms pakiš arba prigirdys, apdirbs tave kaip šiltą vilną Žem. Ana tik ką gyva, kai šiulta vìlna Klt. Viena gyvena, priims taũ kaip šiltą vìlną Slm. Atlupk, tai bus kap šilta vìlna (gera) Tv. Martelė glaudi kaip balta vilna I.Simon. Biškelį nu tėvo gavo, daba y[ra] kaip balta vìlna (geras) End. Minkštas lietuvis kaip kedenta vilna. Kaip ją spausk, kaip gniaužk, paleisi – ji vėl savo vietą užims V.Krėv. Kai papurtysiu už sprando gerai, tai tik šilta vìlna pasidarys Jrb. Atolas kai vìlna, sunku bus išdžiovint Klt. Šieno prisišienavo kai vìlnos (labai gero) Klt. Kad griekai mūsų būtum kaip karmazinas arba raudoni kaip raudonasis kirminelis, per tą [Kristaus] kraujį rasis balti kaip vilna P. Vìlna kap stovi – išguli vilką (šiurkštėja), o linai – šilką (švelnėja) Kpč. Iš ano nėko gero: kaip iš ožio – nei pieno, nei vìlnos End. Kai iš ožio – nė pieno, nė vilnos (jokios naudos) Sln. Mano vìlna tavo vìlna, bus kišenė pilna J. 3. Duodavo gaspadinė kokį sijoną, su marškoniais apmest, vìlna ataust Žg. Su šilku atausti ne tep nešiojas kap su vìlna Al. Vilnìkės turėsi gražiai nusidažęs, a žaliai, a mėlynai Rt. 4. vieno gyvulio vieno kirpimo tokio natūralaus pluošto kiekis: Davė kalėdnykam vieną vìlną Pn. Tokią didelę vìlną dovanų davė Žlp. An metų dvi vìlnos, i kailinius gali dar siūt Btrm. Dviejų vilnų I. | prk.: Greitdobilis ka y[ra], labai gerai: dvi vìlnas nukerpi Jnš. 5. vilnonis audeklas: Drobės būdavo baltos, vìlną daugiau dažydavo PnmR. Apsisegus vilnos spadnyčią, net skreba Klt. Vìlna turi blizgesį, kada ją ten (į moglius) inspaudžia Kpč. I šilkų, i vìlnų būdavo to[je] krautuvė[je] PnmŽ. Toj kirmėlė (kandis) vìlną ėda Šlčn. Išėsti [kandės] ir ing nieką paverčia vilną aba seną drapaną, iž jų padarytą MP 276. Raupai bus and rūbo: and vilnos rūbo aba and drobės rūbo Ch3Moz 13,47. 6. BTŽ žr. vilnos 4: Ruduokės vienos yr su vìlna apačioj, kaip pūkas, reikia nugrandyt, kai verdi Svn. 7. medvilnės pluoštas: Vilna, ant medžio auganti, medžiavilnė SD7. Krūmas, ant kurio vilna auga SD7.

◊ mẽdžio vìlna; Q69 medvilnė: Medžialininis, medžiavilninis, iž medžio vilnos SD7.

neĩ vìlna, neĩ píenas apie niekam tikusį: Kas iš tavęs – nei vìlna, nei píenas, tik smarvė viena Ar. prie vìlnos gulė́jęs sakoma apie ką negrynos vilnos: Tas nė[ra] grynai vilnonis. Pri vìlnos rasi ir y[ra] gulė́jęs Grdm. vìlna medìnė I medvilnė.